Ugdymo programos

Pedagogai vadovaujasi šiomis programomis:

• Kauno lopšelio-darželio ,,Dobilėlis”  ikimokyklinio ugdymo programa;
• Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa 2022 m.

________________________________________________________________________________

Kauno lopšelio-darželio „Dobilėlis“ ikimokyklinio ugdymo programa

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo 1,5 iki 6 metų.

Tikslas: atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros (taip ir etnines), socialinius, pažintinius poreikius.

Ugdymo turinys: ikimokyklinio ugdymo turinys yra neskaidomas ir integralus, orientuotas į vaiko gebėjimų plėtrą.

Ugdymo turinys sudarytas pagal kompetencijų sritis. Turinys skirtas sveikatos saugojimui, pažinimo, komunikavimo, meninei bei socialinei kompetencijai ugdyti.

Programa : Peržiūrėti dokumentą

Priešmokyklinio ugdymo bendroji  programa (2022 m.)

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, kuri skirta 5–6 metų vaikams, išskirtos šešios ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, socialinis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Vaikai, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir galimybes, įgūdžius įgis per patyrimą ir integraliai – žaisdami, stebėdami, eksperimentuodami, veikdami įvairiose aplinkose, ugdant 7 kompetencijas: komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, skaitmeninę.

Priešmokyklinio ugdymo programa

Priešmokyklinio ugdymo rekomendacijos

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas

Pažangos ir pasiekimų vertinimas svarbus visiems ugdymo dalyviams – vaikams, pedagogams, tėvams. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas, grindžiamas kiekvieno vaiko asmenybės pažinimu ir ugdymo(si) poreikių pripažinimu, yra svarbi ikimokyklinio ugdymo sritis, padedanti natūraliau planuoti grupės veiklos gaires bei palaikyti dalykiškus ir racionalius santykius su tėvais.

Kaip dažnai bus vertinami vaiko pasiekimai: Vertinimas atliekamas vaikui pradėjus lankyti lopšelį – darželį. Vertinimo tikslas – pažinti vaiką, nustatyti jo pasiekimų lygį bei numatyti jo pasiekimų kryptį bei uždavinius.  Tas pats vaikas vertinamas kasmet mokslo metų pradžioje (pirminis vertinimas) ir mokslo metų pabaigoje (pakartotinis vertinimas). Mokslo metų pabaigoje pedagogai ir tėvai išsiaiškina, kuriuos pirminio vertinimo apraše numatytus įgūdžius vaikas jau įgijęs, įžvelgia vaiko ugdymo(si) pokyčius, pedagogas rašo vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo apibendrinimą.

Vertinimo vykdytojai ir dalyviai: vertinimo dalyviai yra vaikai, tėvai, auklėtojos, logopedas, įstaigos vadovas. Vaikai, padedami auklėtojos, atranda jiems priimtiniausią ugdymo ir ugdymosi stilių, patiria sėkmę.  Tėvai ne tik gauna informacijos apie vaiko ugdymo(si) pažangą, pasiekimus, ugdymo(si) spragas, kokios reikia pagalbos, bet ir patys skatinami kaupti informaciją apie jį, vertinti jo pasiekimus. Pedagogas numato visų ugdymo sričių vertinimo kriterijus ir formą, malonius vaiko išgyvenimus. Kreipiamas dėmesys, ar vaiko pasiekimų lygis atitinka numatytus uždavinius. Išsiaiškinami individualūs vaiko pasiekimų ypatumai, nustatoma individuali pažanga, socialinės kultūrinės aplinkos veiksnių įtaka.

Informacijos apie vaikų pasiekimus ir pažangą rinkimo metodai ir būdai: vaiko stebėjimas natūralioje kasdieninėje veikloje (faktų rinkimas, atskirų situacijų aprašymas), pokalbis su vaiko tėvais, vaiko veiklos ir kūrybos darbelių analizė.

Informacijos apie vaiko pasiekimus dokumentavimas: vertinimo medžiaga dokumentuojama vaiko pasiekimų aplanke. Aplanke kaupiami vaiko dailės ir kiti darbeliai, sukurtos knygelės, vaiko klausimai, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, išsakytos idėjos, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai, nuotraukos, fiksuojama daroma pažanga ir ugdymo perspektyva.

Vaiko vertinimo etikos reikalavimai bei vertinimo konfidencialumo garantavimas: vaiko pasiekimams vertinti nenaudojami testai, anketos, dirbtinės eksperimentinės bandymo situacijos, vertinimų, trikdančių, varginančių vaiką, keliančių jam įtampą. Vaiko vertinimo duomenys neviešinami, garantuojamas jų laikymo saugumas.

Kam ir kaip panaudojama vertinimo informacija: vaiko pasiekimų vertinimo rezultatai pateikiami vaiko tėvams (teiktina tiesiogiai bendraujant), sakoma vaikui. Pedagogas remiasi įvertinimo duomenimis, planuodamas ugdymo procesą, numatydamas vaiko ugdymo individualizavimo galimybes, paramos būdus, numatydamas savo – pedagogo – kompetencijų tobulinimo sritis.