Į mūsų darželio salę atskubėjo ypatinga šventė – Kalėdinės eglutės įžiebimo rytmetis. Vos tik vaikai įžengė pro duris, juos pasitiko Baltasis angelas. Jis buvo tylus, grakštus, o jo skleidžiama šviesa ir ramybė pripildė visą erdvę ypatingo jaukumo.
Angelas švelniai mostelėjo savo sparnais ir, tarsi iš stebuklingų debesų, pažėrė gerumo, ramybės ir meilės kibirkščių. Jo šypsena priminė, kad Kalėdos – tai ne tik dovanos, bet ir švelnus žodis, širdies šiluma ir rūpestis vieni kitais.
Vaikai, saugomi angelo žvilgsnio, pradėjo savo pasirodymus. Jie dainavo daineles apie žiemą, angelus, sniegą ir stebuklus, kurios aidėjo lyg švelnios snaigės. Kiekvienas balsas kūrė šventišką nuotaiką, pripildytą juoko ir džiaugsmo.
Vėliau visi kartu šoko ir linksminosi, tarsi sniego sūkuriai vėjyje. Jų judesiuose buvo matyti džiaugsmas, laisvė ir šventinė nuotaika.
